- išvėpti
- 1 išvė̃pti, ìšvepia (-ia KŽ), ìšvėpė DŽ 1. žr. išviepti 1: Šiurpiai išvėpta burna kažką šaukia rš. Kogi tu žiobtuvus išvėpei ir nesisveikini? rš. Ten gera, kur mūsų nėra, – pritarė jai Damulė, linksmai išvėpdama skiausčias savo lūpas J.Balt. | refl. J, Š, OG291, KŽ: Vaikas jau išsivė̃pęs (rėks) J.Jabl(Als). Kai juokiasi, tai jo lūpos išsivė̃pę Mrj. Ko žiūri išsivėpęs? Rs. Pasistengė Elzė nusišypsoti išgirdusi tokį įtarimą, bet pati pajuto, kad jos sustingusios lūpos tik liūdnai išsivėpė Pt. 2. tr. atkišti (dantis) juokiantis: [Marė] nuolat dantis išvėpusi šaiposi I.Simon. Velnio čia tau gražuolė – pamaiva, išvėpus dantis, kaip Ilkės karčemoje pardavėja M.Katil. 3. refl. KŽ išsiviepti, susiraukti: Ans išsivėpęs, kad kas netinka, akis rauka, lūpas trauka J. Pulkininkas, piktai išsivėpęs, numojo ranka Pt. ^ Ko čia išsìvėpei kaip naginė, kas nepatinka? Kv. Išsivėpęs kaip devynios pėtnyčios Krp. 4. intr. J.Jabl, DŽ būti atsisagsčiusiam, atsilapojusiam: Koks šaltumėlis, o anas eina išvė̃pęs Lel. Ajezau, tiek išvė̃pus, net kaklo nesusisegus Sug. Kaklas išvė̃pęs Aln. Kelnės [svotelių] nusmukę iki kelelių, krūtinės išvėpę kaip žydelių LTR(Ukm). | refl.: Razsisagstęs, išsivė̃pęs, lekia jau su buteliu Klt. 5. refl. J.Jabl(Als), Š, KŽ išsiskėsti, išsiplėsti, suskilti: Kurpės tavo išsivė̃pusios, t. y. išsklidusios, išsiplėtusios J. Triukšmingai traukė [Saladienė] iš krosnies pyragus: putnius, išsivėpusiomis ant šonų žiauberėmis, tvoskiančius karščiu ir kvepiančius J.Balt. Visuomet rasose, dumble, paskum saulės karštyje vaiko kojos suskirdėjo kruvinais „gaidukais“, letenos išsivėpė tartum lepšės P.Cvir. 6. intr. BŽ478 šnek. pasidaryti vėplai, žiopliui. \ vėpti; atvėpti; išvėpti; nuvėpti; pavėpti; pravėpti; razsivėpti
Dictionary of the Lithuanian Language.